Kolegijos studentai turi naują vadą!

Naujoji prezidentė ir buvęs prezidentas

Visai neseniai rašiau apie kandidates, norinčias tapti MKSA (Marijampolės kolegijos studentų atstovybės) prezidente, o dabar jau galiu pranešti, kad ja tapo Gintarė Dobilaitė. Sveikinu Gintare!

Rinkimai išties buvo neeiliniai. Visų pirma dėl to, kad balso teisę turėjo akademinių grupių seniūnai ir buvo žengtas didelis žingsnis link tvirtesnės demokratijos, o kitas aspektas - įtampa. Tiesiog ore tvyrojo, nes susitiko lygiavertės varžovės ir nebuvo aišku, kas švęs pergalę. Rezultatas: 20 už Gintarę, 10 už Gintautę mane asmeniškai nustebino, tikrai nesitikėjau tokios aiškios persvaros, bet demokratija linkusi stebinti.


Mano akimis, kandidatės rinkimuose demonstravo kardinaliai skirtingas pozicijas.
Gintautė - stiprią asmenybę, nepabijojo atsakyti į klausimą kuo geresnė už varžovę, aiškiai ir tvirtai nusiteikusi imti į savo rankas ir valdyti.
Gintarės - gerokai nuosaikesnė pozicija, daugiau nuoširdumo, šiltumo, mažiau kalbėjo ir sakė, kad niekuo nėra pranašesnė už varžovę.
Tai jei apibendrinus ir bandant interpretuoti, ką galėjo nepažįstantys pagalvoti: Gintautė - "pasikėlus", Gintarė - nuoširdi.


Mane neramina vienas dalykas - mes bijome tvirtų asmenybių. Jeigu žmogus drąsesnis, išsiskiria savo veiklumu iniciatyvumu, turi tvirtą nuomonę ir nebijo jos pasakyti, tai jis traktuojamas kaip "pasikėlęs". Žinau, nes pats ne kartą tokiu esu pavadintas. Tai ir Gintautė man atrodo labiausiai nukentėjo dėl to, kad yra "pasikėlus", o be to didesnė dalis delegatų buvo merginos... Nepaisant to, linkiu Gintautei išlikti drąsia, tvirta asmenybe, nebijančia reikšti nuomonės, atstovybėje reikės tokių žmonių.


Studentai pasirinko nuoširdumą, kurį atspindėjo Gintarė. Tai belieka palinkėti tvirtybės, kurios ji per rinkimus nenorėjo demonstruoti, nes šiame poste to reikės. Pirmieji darbai turėtų būti: suvienyti atstovybę ir pelnyti jų pasitikėjimą. Mano akimis, rinkimai turėjo ir žalingų pasekmių - atstovybė pasiskirstė į 2 stovyklas pagal palankumą kandidatėms, tačiau laikas mesti principus į šoną ir griebtis darbų. Tauta tarė savo žodį - jūsų pareiga vykdyti.


Kita medalio pusė - Artūras (buvęs vadas) nepasižymėjo dideliu nuoširdumu (greičiau diktatorius) ir tauta buvo pripratusi  prie tvirto žodžio. Todėl reikės laiko, kol Gintarė pripratins prie savo vadovavimo modelio arba taps griežto žodžio šalininke. 
O mes - MKSA ALUMNI, visada pasiruošę padėti, jei tik būsime reikalingi.


Linkiu tiek tau, Gintare, tiek visai studentų atstovybei, atsikratyti perdėto kuklumo. Reikėtų drąsiau reikštis, kritikuoti, siūlyti, nebijoti tapti "pasikėlusiu" kitų akyse, svarbiausia savo profesionalumu įrodyti tai, ką kalbi. Pilkos masės turime per akis, o asmenybių - jaučiame deficitą.