P. Isoda: „Gebėjimą „skaityti įstatymus“ išugdė praktika“

Ridas Viskauskas

Spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje apdovanoti „Konstitucijos egzamino 2013“, kurį organizavo LR Teisingumo ministerija, nugalėtojai. Sveikiname bičiulį Povilą Isodą, patekusį į geriausiai išlaikiusių Konstitucijos egzaminą gyventojų, neturinčių teisinio išsilavinimo, trejetuką. Jei 2007 m. surengtame pirmajame Konstitucijos egzamine dalyvavo apie 800 dalyvių, tai šiais metais egzamino užduotis sprendė maždaug 30 tūkst. Lietuvos piliečių.

 Povilai, gimėte Igliškėlių kaime (koks gražus jo pavadinimas!). Kokia buvo Jūsų vaikystė? Kas įsiminė? Kas padarė didžiausią įtaką Jūsų pasaulėjautai ir pasaulėvokai?

Gražus ne tik pavadinimas, bet ir pats kaimas, kuriame prabėgo beprotiškai smagi vaikystė. Aš nebuvau toks visuomeniškai aktyvus iki pat studijų Marijampolės kolegijoje. Vaikystėje sportavau, žaidžiau, bendravau su draugais. Ir vasarą, ir žiemą kaime mes visi iki vėlyvo vakaro laiką leisdavome kartu. Gal taip atsirado tas solidarumo jausmas, noras būti su žmonėmis, padėti kitiems, pramogauti ir laiką leisti kartu, o ne vienam.

Vaikystėje daug teko padėti tėvams ūkyje. Dabar džiaugiuosi, kad savo akimis mačiau visus darbus. Tada jie neatrodė malonūs. Visai nedomino, kaip ką sodinti, kaip žolę pjauti, kaip gyvulius prižiūrėti. Reikia laiko, kad įvertintum gyvenimo patirtį. Ne visi mano bendraamžiai, o ką kalbėti apie jaunesnius, suvokia, kokie ūkio darbai kaime dirbami, kaip atsiranda maistas ir t. t.

Didžiulę įtaką padarė mokslai Igliškėlių pagrindinėje mokykloje. Nuo 6 metų pradėjęs mokytis visada sąžiningai žiūrėjau į mokslus, gal ir nebuvau geriausias, bet vienas iš geresnių. Visiems duodavau nusirašyti... Konkurencinės kovos nejaučiau, priešingai, visada smagu būdavo padėti prasčiau besimokantiems. Nedidelė mokykla turi privalumų: mokinių ir mokytojų kolektyvas mažas, visi vieni kitus gerai pažįsta; jautėmės kaip namuose. Didelis mokytojų dėmesys kiekvienam mokiniui, neskaičiuojant laiko, leido pasiekti gerų mokymosi rezultatų.

Gaila, niekas manęs neprivertė aktyviau atsiskleisti meninėje veikloje, būreliuose. Bet nėra ko liūdėti, viskam savas laikas – atsiskleidžiau vėliau.

Didžiausią įtaką padarė tėvai. Nors jie ir nebuvo aktyvūs visuomenininkai, politikoje nedalyvavo, bet išugdė pagrindines padoraus žmogaus vertybes: teisingumą, pagarbą žmonėms, mandagumą, solidarumą. Tai ir buvo pagrindas, kuriuo remiantis galima buvo realizuoti save, o vėliau ir tapti politiku. Be šių vertybinių dalykų nebūčiau niekada atsidūręs ten, kur esu dabar.

Jūs nuosekliai gilinotės į verslo valdybą ir administravimą (baigėte studijas Marijampolės kolegijoje ir Kauno technologijos universitete), taigi teisės dalykai Jums – nesvetimi. Kas paskatino dalyvauti Konstitucijos egzamine? Kuo Jums asmeniškai svarbus šis egzaminas?

Teisės dalykai buvo svarbūs ne tik studijuojant. Vadovavau nevyriausybinėms jaunimo organizacijoms, dirbau savanoriu, pačiam teko keletą organizacijų steigti, įstatus rengti ir su teisinėmis procedūromis susipažinti. Praktika ir išugdė gebėjimą „skaityti įstatymus“. Konstitucijos egzaminas man yra garbės reikalas ir pilietiškumo išraiška, visi piliečiai turėtų žinoti savo Konstituciją. Šis egzaminas – puikus motyvas, skatinantis kasmet vėl į rankas paimti konstituciją.

Šių metų egzaminui planavau ruoštis atsakingiau, bet dėl užimtumo nepavyko:  prieš pirmą etapą spėjau konstituciją tik kartą perskaityti, o prieš antrą – 2 kartus. Per kelerius metus, kai dalyvauju egzamine, tos žinios vis giliau įsitvirtina. O šiaip niekada nedėjau didelių vilčių laimėti...

Konstitucijos egzamino I etape teko atsakyti į 30 testo klausimų, II etape – į 19. Kurie klausimai vertė ilgiau pagalvoti?

Egzamino etapai vyko savivaldybėje, turėjome po 45 minutes. Šiais metais pirmas etapas man buvo sunkesnis nei pernai, klausimai pasirodė rimtesni. Kol nesužinojau rezultatų, negalėjau atsipalaiduoti. Antras etapas man buvo lengvesnis. Antrame etape padariau vienintelę klaidą, bet man, kaip savivaldybės tarybos nariui, gėda, kad suklydau atsakydamas į klausimą: „Kas prižiūri, kad savivaldybės laikytųsi konstitucijos ir įstatymų“. Žinojau, kad tuo rūpinasi Vyriausybės atstovas, bet aš pažymėjau, jog Seimo kontrolieriai... Yra kur tobulėti kitais metais...

Jūs į visuomeninę veiklą, kaip Marijampolės savivaldybės visuomeninės tarybos prie Marijampolės policijos komisariato narys, įsitraukėte, jei neklystu, būdamas 19 metų! Nuo 2006 m. esate Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos Marijampolės skyriaus narys, o 2009–2011 m. ėjote šio skyriaus pirmininko pareigas. Kuo ypatingas Marijampolės kontekstas, kad šiame krašte toks politiškai aktyvus jaunimas?

Šiame krašte išaugo ne viena reikšminga Lietuvai asmenybė... Kalbant rimčiau, lemia aktyvių žmonių skaičius ir stabilumas. Mes, jaunieji socialdemokratai, stabiliai judame pirmyn, nesiblaškome, įsitvirtiname mieste, dirbame, kuriame šeimas. Į veiklas įtraukiame studentus, moksleivius. Tokiu būdu kuriamas gausus jaunų, progresyviai mąstančių, kairiųjų pažiūrų žmonių būrys, kuris gali daryti pokyčius, tęsti pradėtus darbus, kurti visiems palankią aplinką.

Jau dabar mūsų savivaldybės taryboje be manęs išrinkti dar 2 jaunieji socialdemokratai. Taigi numatyta kryptis veikia. Mes, tik ką atėję iš jaunimo, patys skatiname pokyčius, palaikome jaunimo iniciatyvas. Jaunimui atsiranda vis daugiau galimybių veikti, todėl pilietiškų, aktyvių, politika besidominčių jaunuolių nestinga.

Nuo 2011 m. gruodžio einate Marijampolės savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos pirmininko pareigas. Kokius darbo galvosūkius tenka spręsti?

Jaunimo reikalų taryboje klausimų daug ir įvairių. Manyčiau, didžioji šių tarybų problema ta, jog sritis plati – jaunimas, o realių įgaliojimų neduota, tik patariamasis balsas. Aišku, aš, kaip savivaldybės tarybos narys, tuos „patarimus“ lengviau galiu perduoti savivaldybės vadovams ir įtikinti juos.

Pagrindiniai klausimai yra šie: finansavimo iš savivaldybės biudžeto didinimas jaunimo užimtumui ir atviro jaunimo centro steigimas savivaldybėje. Biudžetą didinti sekasi neblogai, nes kiekvienais metais pinigų pavyksta rasti vis daugiau. Ne visi supranta atviro jaunimo centro reikalingumą. Tai būtų pirmasis toks centras savivaldybėje. Idėja palaikoma nedrąsiai, bet manau, kad iki kadencijos pabaigos jį įsteigsime.

Esate Marijampolės savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto narys. Kokias iniciatyvas Marijampolėje išskirtumėte?

Tenka dirbti sudėtingame komitete, nes mūsų komiteto kompetencijai priklauso didžioji savivaldybės įstaigų dalis. Savivaldybės plėtros plane numatėme nemažai uždavinių. Sporto srityje pagrindinis tikslas – pastatyti daugiafunkcinį sporto centrą (krepšinio areną), kuri gyvybiškai reikalinga savivaldybei ne tik plėtojant sportą, bet ir organizuojant didesnius renginius.

Kultūros srityje numatome atnaujinti kino teatro infrastruktūrą; skaitmeninius filmus jau rodome, tačiau liko senos kėdės. Užsibrėžėme parengti visų kultūros paslaugų mieste ir kaime kokybės didinimo planą, atnaujinti kultūros centro garso ir apšvietimo techniką, viešosios bibliotekos ir dramos teatro infrastruktūrą.

Švietimo srityje didesnis dėmesys bus skiriamas ikimokyklinio ugdymo įstaigų tvarkymui ir paslaugų plėtrai. Mažiname pradinių klasių komplektus darželiuose, o vietoje jų steigiame lopšelius, nes tuštėjančiose pagrindinėse mokyklose lieka laisvos vietoms pradinukams, o lopšelio vietų poreikis auga. Galima pasidžiaugti tik ką įkurtu daugiafunkciniu centru kaimiškoje teritorijoje, kuriame tilps ir biblioteka, ir bendruomenė, ir dienos centras, ir darželis.

O jaunimo srityje aktualiausias projektas – atviro jaunimo centro įkūrimas.

Artėja 2014-ieji… Kokių permainų tikitės šalyje? Kaip stiprinate save sunkiausiais gyvenimo momentais?

Gyvenimas juda teigiama linkme. Linkiu šiai Vyriausybei aktyviai dirbti, neskubėti, bet ir nedelsti, nes pokyčių reikia. Tikiu, kad ši Vyriausybė padarys darbus, kurių laukia tauta. Manau, kad mūsų tauta tampa sąmoninga, daugiau skaito, plačiau mąsto, mažiau aklai pasikliauna, daugiau pati ieško atsakymų.

2014 metai svarbūs, vyks net dveji rinkimai. Tikiu, kad galime išrinkti šalies prezidentu kairiųjų pažiūrų žmogų, iš socialdemokratų gretų. Manau, kad šalies vadovas, turėdamas didžiulę viešąją erdvę, gali formuoti kitokią mūsų valstybės moralinę politiką – solidaresnę, mažiau kaltinančią, daugiau patariančią, neskirstančią į Rytus ir Vakarus, į kairę ir dešinę, ne skaldančią visuomenę, bet jungiančią. O Europos Parlamento rinkimai gali visos Europos Sąjungos vairą pasukti į kairę, t. y. į žmones, ir kurti anksčiau minėtą aplinką visame senajame žemyne.

Sunkios akimirkos mane lanko retai, esu stiprus žmogus, atradęs vidinę ramybę. Gal didieji sunkumai dar priešakyje?.. Esu įsitikinęs, kad knygose ir žmonių patirtyje glūdi bazinės žinios, kuriomis remdamasis gali kūrybiškai ieškoti naujų idėjų, naujų siekių. Kaip tik šiuo metu analizuoju mūsų valstybės virsmą iš okupuotos į nepriklausomą, joks filmas ar mokytoja per pamoką nepapasakos to, ką Vytenis Povilas Andriukaitis išdėstė savo „Gyvenimo interviu“ („Lietuviškas imunitetas: Vytenio Povilo Andriukaičio gyvenimo interviu“ / Inga Liutkevičienė, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012).