Ilsėkitės ramybėje, Mere...

Šiandien netekome didžio žmogaus, asmenybės, palikusios bene reikšmingiausią pėdsaką Marijampolės gyvenime.

Meras buvo neeilinė asmenybė, žmogus, kuris mylėjo visus gerokai labiau nei save patį. Tai politikos strategas, pragmatiškas, įžvalgus, drąsus, visų gerbiamas, bet tuo pačiu toks žmogiškai paprastas.

O man asmeniškai, meras buvo didis mokytojas, šalia kurio, aš žengiau pirmus žingsnius politikoje. Jo pamokymai, žinios ir žmogiškos savybės, kurias mačiau kasdienėje veikloje, padarė man didžiulę įtaką ir leido subręsti kaip politikui.

Ilsėkitės amžinybėje, didis Mokytojau... Pažadu, kad kovosime už tas idėjas ir vertybes, kuriomis grindėte savo veiklą, kurių mus mokėte ir iš visų jėgų stengsimės įgyvendinti Jūsų pradėtus darbus, Jūsų siekius ir toliau kursime klestinčią Marijampolę, tokią, dėl kokios, Jūs, savo gyvenimą paaukojote!

Esu dėkingas už parodytą pasitikėjimą!

Per pastaruosius du mėnesius, kai Marijampolės socialdemokratų grupėse vyko kandidatų kėlimas į Skyriaus pirmininkus, susitikdamas su bičiuliais, dalyvaudamas grupių susirinkimuose, diskutuodamas apie skyriaus ir Marijampolės dabartį ir ateitį įsitikinau, kad žmonės pasiruošę ne tik darbų tęstinumui, bet pokyčiams, kurių iš mūsų reikalauja visuomenė.