Apie tuos pinigus nežino nei finansų, o dar baisiau, kad net ir Sveikatos apsaugos ministerija, kurios pavaldume ir veikia Valstybinė ligonių kasa. Laikraštyje pateikti puikūs argumentai, kodėl nereikėjo tų pinigų dėti į banką:
1. Jeigu apie šiuos pinigus būtų kas nors žinoję, valstybė būtų galėjus skolintis mažiau.
2. Jeigu indėlio palūkanos 1% punktu mažesnės už palūkanas, kuriomis skolinasi valstybė, tiesioginė žala per metus būtų siekusi 3,5 mln. Lt. Tai čia tik už 1% punktą, kiek man pavyko rasti, tai indėlio palūkanos buvo iki 2,7%, o tuo tarpu, vyriausybė skolinosi metų pradžioje su 7% palūkanų.
3. Kuo greičiau mažėja valstybės deficitas (šiuo atveju būtų sumažėjęs 355 mln. Lt), tuo pigiau galima pasiskolinti visą reikiamą sumą.
Ne gana to, Valstybinėje ligonių kasoje veikia Ekonomikos ir biudžeto planavimo departamentas, kuriame turėjo būti analizuojamos visos aplinkybės, tačiau įstaigos išplatintame pranešime sakoma: " Teisės aktai nereglamentuoja viršplaninių lėšų panaudojimo....". Reiškia, kad jas galima tvarkyti aplaidžiai. Labai jau liūdnas pasiteisinimas.
Panašu, kad Valstybinė ligonių kasa per greitai pasidžiaugė "sėkmingu" indėliu. Gal tikrai vertėtų visuomenei pateikti daugiau duomenų, tikėtina, kad atsirastų finansus išmanančių žmonių, sugebančių duoti ekonomiškai naudingesnių patarimų. Įdomu ar Valstybinė ligonių kasa atlygins valstybei padarytą žalą?..
Savaime suprantama kad visuomenė visuomet turėtų būti informuojama taip mažesnė trintis būtų ir sumažėtų atotrūkis . Bet čia yra nerealu , per tiek laiko kiek lietuva yra nepriklausoma viskas vėžlio greičiu keičiasi į gerą ir mes šitame bėgime link bendros šalies gyventojų gerovės priš kitas šalis užimame autsaiderės poziciją . Gali klerkai blevyzgoti ką tik nori ,tačiau užtenka pavažinėti po lietuvą pavakščioti po miestus ,miestelius ir kaimus pabendrauti su žmonėmis ir visa tai akivaizdžiai matosi net ir aklam žmogui .
AtsakytiPanaikinti